Mityba ir vaikai: jau svarbi ne tik sveikata, bet ir atsakomybė gamtai. Pokalbis su Aida Čepukaite

2022-10-18

 

Kasmet, spalio 20-ąją, minima tarptautinė šefų bei virėjų diena. Šią dieną visame pasaulyje virtuvės šefai, virėjai bei kiti virtuvės darbuotojai skiria su vaikų švietimu apie sveiką mitybą susijusioms veikloms. Šių metų šventės tema – „Auginant sveiką ateitį“ („Growing a Healthy future“), skirta siekiui užtikrinti sveiką planetą ateities kartoms, mokyti vaikus sveikos mitybos principų, supažindinti su maisto pramonės įtaka planetai. Dalinamės įkvepiančios maisto ekspertės Aidos Čepukaitės patarimais bei mintimis apie sveiką vaikų bei suaugusiųjų mitybą.

Aida, kokius sveikos mitybos principus lengviausia ir svarbiausia pritaikyti kasdienybėje?

Kalbant apie svarbiausius, reikėtų, kad maistas būtų kuo įvairesnis. Svarbu, kad būtų įvairios maisto spalvos, dominuotų skirtingos maisto grupės – ir grūdai, ir mėsa, ir žuvis, ir pieno produktai, ir vegetariški produktai, daržovės, įvairūs vaisiai.

Na, o lengviausia, tai visgi reikėtų bandyti mokytis įvairinti mitybą įdomiu, žaismingu būdu. Kažkokį tai ingredientą būtų galima paragauti ir patiems tėveliams, ir vaikams. Svarbiausia ir lengviausia išmokyti vaikus valgyti sveikiau, tai patiems tą daryti.

Pravartu paįvairinti ir padidinti daržovių ir vaisių kiekį, nes daugumai žmonių jų trūksta Lietuvoje, ir šiek tiek sumažinti nuolatinį gyvulinės kilmės produktų vartojimą. Kai jūs pradėsit dėti į lėkštę daržoves ir jas gaminti, tai ir vaikai tą patį darys.

Taip pat, turbūt vienas iš tikrai svarbiausių principų, ir ganėtinai nesudėtingas, tai paprastų produktų pakeitimas viso grūdo produktais. Pavyzdžiui, makaronų pakeitimas viso grūdo makaronais, ir ryžių, ir kitų grūdinių kultūrų, kad produktai turėtų kuo daugiau skaidulų. Neįprastą skonį iš pradžių galima kompensuoti padažais. Viso grūdo produktai turėtų būti vienas iš pirmųjų ir tikrai nelabai sudėtingai pasiekiamų dalykų sveikesnės mitybos link.

Kaip manote, kaip galima paskatinti vaikus sveikai maitintis?

Kaip jau minėjau, svarbiausia patiems sveikai valgyti, nes mes esame didžiausi vaikų autoritetai. Jei pas jus namuose dažniausiai valgomas perdirbtas maistas, tai vaikai ir įpras prie perdirbto maisto. Ir atvikščiai - jeigu jūs namuose esate pratę patys gaminti maistą, tikėtina, kad vaikai ir valgys sveikai gamintą maistą. Žinoma, su tam tikrais niuansais. Tikrai nereikia versti valgyti, maišyti maisto tarpusavyje ar iš karto duoti vaikams valgyti įmantrius patiekalus. Reikėtų duoti paragauti po vieną, po kitą ingredientą, po truputį, ir būtinai patiems valgyti kartu. Atsakymas dažnai slypi paprastuose dalykuose. Manau, kad viena iš didžiausių klaidų, kai tėvai patys nevalgo maisto, kurį pagamina vaikams. Tėvai, gamindami maistą ir sau, ir vaikams, pagamina skaniau ir nebūtinai nesveikiau, ir tuomet, kai tėvai iš tiesų nuoširdžiai pradeda valgyti maistą, kurį gamina vaikams, ir vaikai ima valgyti kaip tėvai.

Sveiką vaikų mitybą skatina ir įprotis gaminti maistą kartu su vaiku. Nesu mačiusi nei vieno vaiko, o dirbę esame tikrai ne su vienu, kad vaikas, pats gamindamas maistą, jo neragautų.

Svarbu, kad namuose nebūtų nepagarbos maistui. Taip pat svarbu, kad tėvai nesakytų „aš to nevalgau, aš to nemėgstu, aš to nekenčiu, šito nebus“. Svarbu neapriboti vaikų savo apsiribojimais. Vaikai būtinai turi ragauti viską, atrasti savo skonius ir kartais tam tikrus dalykus reikia paragauti kartu su jais.

 

Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių, Jūsų manymu, verta sveikai maitintis ir vaikams, ir suaugusiems?

Visų pirma, labai svarbios ekonominės priežastys, sutaupome daug pinigų sveikatos sistemai. Nors Lietuvoje ir turime pakankamai gerą sveikatos draudimą, tačiau važiuodami pas gydytojus gaištame laiką, išgyvename, jaučiame stresą. Taip pat, dažnai su maistu susijusios ligos būna negrįždamos. Kitos su netinkama mityba susijusios ligos mus tam tikra prasme neįgalina, - sulėtina, sumažina mūsų gyvenimo džiaugsmą, galimybę judėti. Nesame tokie pilnaverčiai visuomenės nariai, kokie galėtumėme būti. Maitindamiesi sveikiau būtumėme aktyvesni, lengvesni, laimingesni, geriau jaustumėmės. Sveika mityba padeda išvengti dantų problemų, kai kurių operacijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Antro tipo diabetas diagnozuojamas jau ir jauniems žmonėms, nesiekiantiems nei dešimties metų amžiaus. Verta sveikai maitintis visomis prasmėmis - ir ekonomine, ir ekologine - teršiant mažiau gamtą, ir etine - su gyvuliais elgiantis teisingai, nes tikrai žinom, kad beveik visi vaikai mėgsta gyvūnus.

 

Kaip manote, ko reikėtų, kad visuomenė labiau susimąstytų apie maisto poveikį ne tik žmogui, bet ir maisto pramonės poveikį gamtai, ekosistemoms, planetai?

Maisto pramonė yra didžiulis aparatas, kuris veikia auginamo maisto kokybę. Įtaka daroma monokultūroje auginamų grūdų tręšimo praktikoms bei gyvūnų auginimo praktikoms, nes gyvūnai maitinami neekologiškai tręšiamais grūdais. Siekiant užauginti didesnį kiekį mėsos, gyvūnai auginami nešvariai ir suspausti, jiems neužtenka vietos judėti. Dėl aplinkos taršos mažėja bioįvairovė. Ne tik laikymo sąlygos, bet ir gyvūnų galabijimo praktikos yra neetiškos. Be to, gyvūnai išleidžia metano dujas. Pokyčiai pasiekiami ir ekologišku būdu, ir etiškesniu. Jeigu gyvūnas žudomas, tai turėtų būti daroma tam tikru būdu.

Vartoti kuo mažiau mėsos padeda viskam - gamtai, etikai, žmogui. Jei mėsa vartojama, turėtų būti vartojama maksimaliai kokybiškai.

Turėtų būti daug daugiau švietimo. Mokyklose turėtų būti mokoma ne tik apie sveiką mitybą, bet ir apie maisto pramonę. Turėtų būti daug dokumentikos, kuri būtų prieinama lietuvių kalba, tam, kad paprastas žmogus galėtų įsijungti ir pasižiūrėti. Apie tai reikėtų daugiau viešai kalbėti. Kritinis taškas – nesupriešinti visuomenės, nes labai dažnai vegetarizmas ar veganizmas padaro sau meškos paslaugą ir skirstant žmones į geresnius ar blogesnius, valgančius arba nevalgančius mėsos, supriešinama visuomenė. Tai vienas iš sudėtingesnių dalykų. Reikėtų pamokyti žmonės priimti savo sprendimus ir būti atsakingiems už juos, suteikti jiems informacijos.

 

 

Gal galėtumėte pasidalinti Jūsų mėgstamiausio užkandžio arba patiekalo receptu?

Kiekvieną šeštadienį mūsų šeima turi tradiciją kepti blynus. Ne visi sutiks, kad blynai yra super sveikas maistas, bet vaikai yra vaikai, jie mėgsta blynus ir mano darbas šitoj situacijoj yra iškepti blynus kiek įmanoma sveikiau. Blynų tešlą darome tik iš speltos miltų, pilame į tešlą pieną arba vandenį, dedame kiaušinį, druskos ir labai mažai cukraus – vos kelis gramus. Kepdama saldžius blynus, dedu šiek tiek vanilinio cukraus. Padarau labai skystą tešlą ir darau lietinius, ar mažesnius, ar didesnius, na ir duodu padažiuką – vienas iš tų padažiukų būna tiesiog paprastas jogurtas, glotnus, užsitepantis. Jeigu vaikas mėgsta, galima duoti trintas uogas.

Kalbant apie kitus patiekalus, kartais darom lazaniją su mėsos faršu, su kalakutiena arba su sojų faršu, su nemažai prieskonių, pomidorų. Naudojame šiek tiek mažiau riebią grietinėlę arba pieno produktus. Padažas nebūna labai riebus, bet būna tikrai geros konsistencijos ir su labai daug sukepintų, sutroškintų daržovių, mėsa nebūtina. Naudojami viso grūdo lazanijos lakštai. Gaunasi tikrai skanus patiekalas, nereikalaujantis papildomo garnyro.